Pastaruoju metu neapibrėžtumas pasaulyje tik didėja – tai susiję su dezintegracijos idėjomis, pabėgėlių krize, populistinių partijų stiprėjimu, nesutarimais dėl to, kaip skatinti ekonomikos augimą. Vis dėlto, jei ES neras bendros kalbos šiais klausimais, kils rizika, kad ūkio augimas taip ir neįsibėgės, o ES negalavimai užsitęs ar – dar blogiau – virs nauja visuotine krize.
Lietuvą šie pokyčiai taip pat neišvengiamai palies. Mūsų dabartinė priklausomybė nuo europinių pinigų verčia sunerimti. Jei ES ateitis tampa vis mažiau prognozuojama, pasekmes po 2020 metų mes stipriai pajusime: jau po kelerių metų Lietuva turės parodyti, kaip gali savo jėgomis kurti ekonominę gerovę.
Taigi ateinantys metai yra labai svarbūs mūsų šaliai. Todėl dabartinei valdžiai reikalingas aiškus planas kaip užtikrinti tvarų šalies ekonomikos augimą. Ateinantys metai gali būti lemtingi ir verslui. Prasidėjus paskutiniajam ES finansavimo laikotarpiui verslininkams teks geriau apgalvoti kuriamus verslo planus.
Pranešimai:
Saulius Skvernelis - „Įžanginis žodis“
Robertas Dargis - „Kokiems radikaliems pokyčiams turi pasirengti valstybė iki 2020 m.?“
Marius Daheim - „Europos ekonomikos tendencijos: 2017 m. prognozės ir kokio scenarijaus tikėtis iki 2020 m.?“
Arnoldas Pranckevičius - „Politinės ir ekonominės tendencijos Europoje ir pasaulyje“
Interaktyvi diskusija „Būtiniausi darbai iki 2020 m. – kokius sprendimus turime priimti“
