Retorika. Vienas seniausių žmonijos menų. Daugeliui žmonių atrodo, kad retorika (arba kaip kartais ji yra pavadinama - viešoji kalba) – tai būdas, kaip įtaigiai pasakyti kažką, kaip įtaigiai pristatyti savo produktą, savo paslaugas, kaip manipuliuoti auditorija...Tų dalykų retorikoje taip pat yra, bet tai yra tik ledkalnio viršūnė...
O tai kas gi po vandeniu? Kur yra pati retorikos esmė?
Retorika – tai laisvų žmonių menas. Retoterapija – būdas šiai laisvei pasiekti.
Ką aš turiu omenyje, sakydamas laisvų žmonių? Tai savimi pasitikinčių ir savimi tikinčių žmonių menas. Tai laisvų nuo baimių, kompleksų ir ribojančių įsitikinimų žmonių, menas. Kai žmogus vidiniai laisvas, kai jis pasitiki savimi, kai jis tiki savimi...tada žodžiai liejasi laisvai.
Mokydamasis Retorikos aš ne tik mokausi kalbėti, kalbėti prieš auditoriją, įtikinamai ginti savo argumentus… Mokydamasis Retorikos aš geriau pažįstu save. Aš mokausi atsipalaiduoti. Atpažįstu, ko aš bijau, ko aš noriu. Aš mokausi ginti savo įsitikinimus, savo tiesą, savo požiūrį. Aš mokausi būti Pauzėje. Mokydamasis Retorikos aš mokausi pažinti save. Kaip sake senovės graikai, „kalbėk, kol save pažinsi“. Retorika – tai Sąmoningas Kalbėjimas, kuris visiškai skiriasi nuo to mūsų kasdienio, nesąmoningo kalbėjimo, prie kurio esame įpratę. Tad Retorika ir naujas terminas RETOTERAPIJA – tai menas kalbant pažinti save. Kalbant atrasti save TIKRĄJĮ. Kalbant suteikti savo gyvenimui daugiau spalvų ir kokybės...
Esminiai klausimai, į kuriuos atsakoma Mokyme (dalyje):
Šiuose mokymuose gilinsimės ir praktikuosim penkis pagrindinius RETORIKOS / RETOTERAPIJOS elementus:
- Mūsų įsitikinimai.
Įsitikinimai yra per visą gyvenimą besiformuojantis taisyklių rinkinys, kuriuo mes vadovaujamės kasdienėje asmeninėje ar profesinėje veikloje. Tai, ką žmogus yra pasiekęs, nemažai yra nulemta įsitikinimų, kuriais jis vadovaujasi. Įsitikinimai yra dvejopi: ribojantys ir palaikantys. Liūdna, kad didžioji žmonijos dalis yra valdoma ribojančių įsitikinimų – baimės, nepasitikėjimo ir nevilties. Tad visų pirma stebėkime ir analizuokime savo įsitikinimus. Kokie jie? Palaikantys ar ribojantys? Galiu kalbėti viešai ar ne? Auditorija linki man gero ar priešingai – trokšta, kad aš susimaučiau? Juk nuo to, kuo aš tikiu, priklauso tai, ką ir kaip aš kalbu. Tačiau visus ribojančius įsitikinimus galima transformuoti į palaikančius. Visas baimes galima paversti savo stiprybėmis. Ir tai galima padaryti labai greitai.
„...Pakeiskite būdą, kuriuo jūs žiūrite į aplinką, ir pasikeis aplinka, į kurią jūs žiūrite...“ (Wayne W. Dyer)
- Mūsų kvėpavimas.
Kas valdo kvėpavimą, tas valdo situaciją. Tokia žinomos minties variacija puikiai tinka žmogui, kalbančiam su auditorija. Koks jis, mano kvėpavimas? Kvėpuoju diafragma ar krūtine? Mano kvėpavimas teka laisvai ar kažkur užsispaudžia? Ar kvėpuoju tik nesąmoningai, kad palaikyčiau egzistenciją, ar priešingai – moku kvėpuoti sąmoningai? Sąmoningas kvėpavimas? Sąmoningas kvėpavimas – tai, ko gero, giliausia iš praktikų. Jos metu kvėpuojant atsipalaiduojama taip giliai, kad tampa įmanoma paleisti emocinius blokus, esančius giliai kūne, taip pat psichikoje. Žmogus po tokios praktikos patiria gilų emocinės, psichinės, dvasinės minčių švaros, širdies atsivėrimo jausmą. Fizinis kūnas tarsi atgyja, tampa daug gyvybingesnis, mintys nurimsta, emocijos harmonizuojasi, dvasia tampa pakylėta. Sąmoningas kvėpavimas – tai būdas nuolat gyventi dabartyje. Žodis, gimstantis kvėpuojant, yra pati žmogaus dvasia.
- Mūsų kūnas.
Ar mano kūnas – tik rėmas galvai paremti, ar šventykla, kurioje gyvena Dievas? Spręsti mums. Atpalaiduotas ir laisvas kūnas grąžina mums gyvenimo džiaugsmą. Atpalaiduotas kūnas spinduliuoja pasitikėjimą. O juk savimi pasitikinčiu žmogumi norisi tikėti.
- Mūsų balsas.
Koks jis, „mano“ balsas? Kaip atrasti “savo” balsą?
Išlavintas, „savas“ balsas glosto ausį ir pasiekia aplinkinių širdis. Koks jis, „mano“ balsas?
- Algoritmai. Instrukcijos įtaigiai kalbai parengti ir pasiruošti. Kokios jos?
Kiekvienas turi galimybę tapti laisvu žmogumi. Kiekvienas gali įtaigiai kalbėti. Kiekvienas gali kurti kalbos šedevrus. Kiekvienas gali atrasti savo Kelią į savo vidinę laisvę! Tik vieni tą žino, o kitiems tą reikia priminti.
Į KREPŠELĮ
