Panagrinėkime, kiek mes turime laiko. Savaitėje yra 168 valandos. Tai daug ar mažai priklauso nuo to, kur jį išeikvojame. Grubiai paskaičiavus, vidutiniškai 54 valandas skiriame miegui, 40 valandų darbui, 10 valandų kelionei į darbą ir iš jo, 20 valandų valgio gaminimui ir valgymui. Likusias 44 valandas išnaudojame kitoms veikloms.
Šį kartą išsiaiškinkime, kas yra didžiausi laiko „vagys“ darbe? Kodėl dažnai nespėjame atlikti visko, ką planavome, per aštuonių valandų darbo dieną?
VersloKursai.lt lektorius ir asmeninio laiko valdymo ekspertas Justas Gavėnas pateikia 12 priežasčių:
-
Skubūs reikalai, nenumatyti įvykiai. Priverčia daryti neplanuotus dalykus, dėl to sugaištame daug laiko. Taip pat dėl skubėjimo pridarome žalos kitiems darbams. Ne veltui yra posakis: “Skubos darbą velniai gaudo”.
-
Neplanavimas. Dažniausiai laiko trūkumas siejamas su veiklos neplanavimu. Nesusidėliojame svarbiausių dienos darbų pagal prioritetus ir dažnai užsiimame mažiau svarbia veikla. Todėl būtiniems darbams laiko pritrūksta.
-
Trūksta informacijos. Ieškodami informacijos labai daug laiko praleidžiame internete, paskui dar ilgiau užtrunkame, kol viską išsianalizuojame.
-
Betvarkė, chaosas. Dėl mūsų pačių netvarkingumo, mūsų mintys, idėjos, priminimai, užrašai yra visose, kur įmanoma užsirašyti vietose: ant lapukų, užrašų knygutėse, mobiliajame telefone, kompiuteryje, internete, todėl kai reikia rasti reikalingą informaciją, turime ilgai pasvarstyti, kur jos ieškoti.
-
Bandymas padaryti per daug. Nesugebame išsikelti adekvačių tikslų, todėl pradedame daryti užduotis, kurių atlikimui reikia daugiau laiko ir pastangų. Tai tampa didžiule našta. Galiausiai persitempiame, nepadarome visko iki galo, atsiranda daug ir nuolat didėjančios vidinės įtampos.
-
Nesugebėjimas pasakyti “NE”. Daugelis žmonių naudojasi mumis. Apsiimame daryti mums nepriklausančius darbus, kurie dažnu atveju neduoda naudos, o dar ir pridaro žalos. Galiausiai, turime kelis kartus daugiau reikalų, negu sugebame aprėpti.
-
Nesugebėjimas deleguoti. Nepasitikime kitais, ignoruojame kolegas, pavaldinius. Dažnai darydami darbus patys, kuriuos galėtų padaryti kiti, išnaudojame ne tik darbo, bet ir savo laisvalaikio laiką.
-
Bloga komunikacija. Nesugebame išsišnekėti, todėl atsiranda poreikis tikslintis informaciją. Taip pat gauname neaiškių užduočių, kurias analizuodami sugaištame begalę laiko ir pastangų.
-
Neužbaigti darbai. Prie tokių darbų nuolat grįžtame, daug apie juos galvojame, kalbame. Atsiranda taip vadinamas “multitasking”, kai persijunginėjame nuo vienos neužbaigtos veiklos prie kitos.
-
Savikontrolės trūkumas. Dažnai bandome pasidaryti darbus iš anksto, bet pritrūksta motyvacijos juos užbaigti iki termino, nustatyto labai seniai. Taip pat sunku susikoncentruoti, dėmesį lengvai blaško pašaliniai dalykai. To pasekoje, netenkama energijos, todėl darbų atlikimo tempas savaime sulėtėja.
-
Tuščias plepėjimas. Kalbame “iš tuščio į kiaurą”. Dažnai tokie pokalbiai vyksta net susirinkimų metu, kurie užtrunka ilgiau negu buvo planuota.
-
Netikėti lankytojai ir telefonų skambučiai. Tokiems "siurprizams" beveik niekada nesame numatę papildomo laiko rezervo. Kiti nesuvokia, o mes patys nemokame pasakyti, kad "dabar netinkamas laikas, pokalbį/susitikimą nukelkime kitam metui".
Jei žinote daugiau laiko "vagių", pasidalinkite jais komentaruose. O mes linkime išmokti planuoti savo darbus ir dažniau vartoti frazes: “Baigiau! ” ir “Ką veikti toliau?”.
VersloKursai.lt komanda
___
Jei norite sužinoti daugiau apie asmeninio laiko valdymą ir savo veiklų planavimą, spauskite ČIA.
