Kalbėdama apie priežastis, kodėl verslui verta pasinaudoti ES parama, Valdymo inovacijų agentūros vadovė, ES paraiškų rengimo ir vertinimo ekspertė Ieva Adomaitytė-Subačienė pradėjo nuo klausimo: „Ar žinot, kiek milijardų šiame programavime turi Lietuva, kuriuos verslui reikia tiesiog pasiimti ir įsisavinti?“. Pasirodo, ši suma, skaičiuojant su kaimo plėtros programa, siekia 8 mlrd. Eur., o ja pasinaudoti galime ribotą laiką. I. Adomaitytė-Subačienė pabrėžia, kad ES programavimas prasidėjo 2014 m. „Dabar jau 2018-ieji, o mes vis dar neskubam pasiimti to, kas padėta praktiškai ant lėkštutės. Neįsisavinus šių pinigų iki 2020-ųjų, jie grįš į ES fondą. Na, o kitame etape gausime ženkliai mažesnę sumą.“
Kodėl verslininkai neskuba įsisavinti ES pinigų? I. Adomaitytė-Subačienė sako, kad taip yra dėl to, jog daugumai verslininkų išlikęs įspūdis, kad gauti ES paramą – lygu pereiti biurokratijos džiungles. Išties, dokumentų daugybė. ES parama išdalinta prioritetais ir kiekviena ministerija turi daugybę priemonių, kuriomis galima pasinaudoti. Lektorė sako, kad jei visas jas suskaičiuotume, būtų maždaug 300 skirtingų variantų, todėl nenuostabu, kad taupydami laiką ir nervus verslininkai net nemėgina gilintis į paramos reikalavimus.
O be reikalo. Ne visais atvejais tos biurokratijos džiunglės tokios klaidžios, kokios atrodo iš pirmo žvilgsnio. Kai kurių verslui skirtų priemonių administravimas yra supaprastintas, lyginant su tuo, kas buvo pradžioje – tai reiškia, kad nereikia atsiskaitinėti už kiekvieną išleistą eurą. Be to, I. Adomaitytė-Subačienė sako, kad yra būdų labai greitai ir paprastai pasitikrinti, kuri paramos forma ar priemonė labiausiai tinka konkrečiam verslui. Šiais būdais ES paraiškų vertinimo ekspertė paprastai dalijasi savo mokymuose ar konsultacijose, tačiau norėdama paskatinti verslininkus pasinaudoti parama, sako, duosianti keletą labai vertingų patarimų.
Pirmiausia lektorė pastebi, kad visuomenėje vyrauja klaidinga nuomonė, jog norint gauti ES paramą, reikia rašyti projektus ir laukti jų patvirtinimo, tačiau yra galimybių paramą gauti paprastesniais būdais.
Vienas jų – konsultacijos ir mokymai. Tai ypač aktualu smulkiam verslui, kuris ne visuomet turi resursų samdytis konsultantus ar lektorius ir sulaukti pagalbos iš šalies. Šiuo atveju galima tiesiog kreiptis į specialius Verslios Lietuvos konsultantus, dirbančius kiekviename iš regionų – niekam atsiskaityti nereikės, konsultacijas skaičiuoja, fiksuoja ir dokumentus pildo patys konsultantai.
Kita forma – tai paskolų palūkanų kompensavimas ir darbo užmokesčio subsidijos. Pasirinkus šią paramos formą, per kredito unijas galima gauti lengvatinę paskolą su valstybės garantija. Kaip juokauja Ieva, šiuo atveju nereikia užstatyti širdies, inkstų ar akies rainelės, nes garantiją suteikia valstybė. Žinoma, šios paskolos nėra labai didelės, jos siekia iki 20 000 Eur, tačiau atidavimo laikotarpis gana ilgas, todėl pradedančiajam verslui, kuriam trūksta apyvartinių lėšų, tai yra viena iš pagalbos formų. Be to, gavęs šią paskolą, verslas gali pretenduoti į darbo užmokesčio subsidiją. Užtenka pateikti reikalingus dokumentus ir dalis darbo užmokesčio bus kompensuojama iš ES fondų per tam tikrą priemonę.
Trečioji forma – tikslinė parama pagal tam tikras priemones. Šiuo atveju jau reikia teikti projektus. Valstybė, dėliodama prioritetus, priemones nukreipia tam tikra kryptimi. ES paraiškų vertinimo ekspertė sako, kad šiuo metu labiausiai skatinamos 3 pagrindinės kryptys: smulkiojo ir vidutinio verslo konkurencingumo skatinimas, inovacijų skatinimas ir kokybiško užimtumo ir dalyvavimo darbo rinkoje skatinimas, kas daugiausia susiję su darbuotojų kompetencijų didinimu ir galimybe tobulintis.
Viena iš priemonių, kuria gali pasinaudoti praktiškai kiekvienas smulkaus ir vidutinio verslo atstovas – inovaciniai čekiai. Tai galimybė smulkiam ir vidutiniam verslui pasinaudoti akademinės bendruomenės žiniomis ir turima baze. Naudojantis šia priemone, galima gauti iki 66 532 Eur paramos. Paraiškos šiai paramai gauti yra priimamos nuolat, vadinasi nereikia laukti tam tikrų terminų. Administravimas taip pat gana paprastas – nereikia atsiskaityti už kiekvieną išleistą eurą ar krustelėjimą, o gauta suma galima padengti iki 70 proc. inovacijos diegimo kaštų. Valdymo inovacijų agentūros vadovė sako, kad sudėtingiausias yra pirmasis žingsnis – sugalvoti, kokią inovaciją diegsime, o toliau viskas paprasta – iš pateikto sąrašo išsirinksite paslaugą. Tai gali būti labai įvairios paslaugos: įvairūs bandymai, tyrimai, receptų kūrimai, inovatyvios interneto svetainės ar programėlės kūrimas. O tada telieka pateikti paraišką, gauti čekį ir įgyvendinti savo idėją.
Lektorė džiaugiasi, kad ne viena įmonė jau pasinaudojo šia priemone. „Nereikia išsigąsti žodžio inovacija. Pavyzdžiui visai neseniai vienas grožio salonas įsidiegė elektroninio registravimo sistemą ir tai jų atžvilgiu jau yra inovacija, nes prieš tai jie to neturėjo. Tokiu būdu galima tobulinti maisto produktų ar kosmetikos priemonių receptūras, sukurti savo svetainėje papildomų funkcijų, kurios pagerintų klientų patirtį, palengvintų procesą“ – sako Valdymo inovacijų agentūros vadovė Ieva Adomaitytė-Subačienė.
Taigi, kol dar ne per vėlu, specialistė skatina verslininkus, ypač smulkaus ir vidutinio verslo atstovus, pasinaudoti ES teikiama parama, iš skirtingų ES priemonių susidėliojant savo verslui aktualią dėlionę.
Straipsnis parengtas pagal I. Adomaitytės-Subačienės pranešimą, skaitytą konferencijoje „Business Tools 2018“
