Paprasčiausias atsakymas į šiuos klausimus būtų mūsų pasąmonė, kurioje slypi daugybė sistemų, melo atpažinimo mechanizmų bei kitų gestų suvokimo dėmenų, kurie veikia naudodamiesi paprasčiausia kūno kalba, kurią naudoja ir jūsų pašnekovas ir kurią, be abejo, demonstruojate ir jūs patys. Kad ir kaip keista, paprasčiausio pokalbio metu, kūno kalba (gestais, mimika, pantomimika ar elementariausiais judesiais) yra perduodama apie 60 - 80 procentų informacijos. Tai pakankamai didelis skaičius, pagalvojus kiek procentų lieka žodinei medžiagai. Dažniausiai sąmoningai nesuvokdami skleidžiame tam tikras informacijos bangas, kurias mūsų pašnekovų pasąmonė, veikdama lyg itin jautri antena, sugaudo ir interpretuoja, o vėliau būtent dėl to yra priimami vienokie ar kitokie sprendimai.
Tikriausiai dauguma žmonių nesuvokia koks yra svarbus net ir paprasčiausias rankos paspaudimas. O vien tik šiuo judesiu, gali būti, ir iš tiesų yra, nustatomas santykis tarp pašnekovų. Tikriausiai neseniai pastebėjote, vieną labai ryškų atvejį, susijusį su šiuo momentu – labai keistą mūsų prezidentės ir roko muzikanto Styveno Tylerio rankų paspaudimą dviem rankom. Taip nutiko todėl, kad muzikantas, matyt, instinktyviai norėdamas būti padėties šeimininku, savo ranką uždėjo virš prezidentės delno, tad prezidentei savo statusą teko gelbėti uždedant kitą ranką netoli muzikanto alkūnės linkio, kas rodo galią. O tuo metu Vladimiras Putinas vien savo eisena, iš kurios sklinda galios ženklai (atlošti pečiai ir griežti, aktyvūs rankų mostai), rodo savo dominavimą.
Mokslininkai dar praeitame amžiuje išskyrė įvairias gebėjimo gestikuliuoti raidos stadijas, ir atrado, kad jau 5-14 mėnesių kūdikiams išlavėja tikslingi gestai, bei tam tikros specifinės veido mimikos. Gestai yra paveldimi, bent jau didžioji jų dalis, arba išmokstami, o dauguma jų yra universalūs ir, pavyzdžiui, tarp neregių ir reginčiųjų vystosi vienodai. Taigi ir kūno kalba, grįsta gestų sistemomis, yra universali, tačiau bendraujant ir ją interpretuojant, reikėtų atsižvelgti ir į kultūrinius skirtumus. Pavyzdžiui, rytų šalyse paskutinis įėjęs pro duris ir yra padėties šeimininkas, o tai, kad esi pirmas praleidžiamas pro duris nėra visai mandagus ir nekaltas gestas, kuomet tu gali džiaugtis. Be abejo reiktų atkreipti dėmesį ir į pokalbio aplinką: ar kalbate buitiškai su draugais, pažįstamais, ar oficialiai sakote kalbas, o gal bendraujate su klientais?
Ypač bendraujant su klientais, reikia ne tik iš anksto apgalvoti norimą išdėstyti turinį, susitikimo vietą, bet ir, visų svarbiausia, savo elgesį bei galimas situacijas, nes visuomet gali nutikti kas nors netikėto, net ir kalbant apie kūno kalbą, iš kurios sprendžiate apie kliento emocinę būseną bei požiūrį į susitikimą.
Atvykus klientui, turite įvertinti jo ir savo kūno padėtį, atstumą tarp savęs ir kliento, jo apibrėžiamą asmeninę erdvę, į kurią nevalia brautis, bei daug kitų parametrų. Pavyzdžiui, įsivaizduokite situaciją, kad klientas į susitikimą atėjo absoliučiai neigiamai nusiteikęs (žinodami kūno kalbos parametrus, jūs iš karto tai suprasite), ir atrodo, net nesistengia jūsų klausyti. Tuo tarpu jūs, išmanydami šiuos ženklus ir situacijos gelbėjimo priemones, galite pakeisti kliento kūno kalbą, o iš tiesų pakeisti net ir jo nusistatymą bei sulaukti norimos sandėrio baigties. Tuo atveju, jei nieko nežinote apie kūno kalbos ypatybes, gestų reikšmes ir pan., ar tiesiog suvokiate, bet nežinote kaip reikėtų elgtis, prarandate sandėrį.
Kitas pavyzdys. Tarkime jūs esate tas, kuris ateina į darbo pokalbį dėl aukštos darbo pozicijos, tačiau su miglotomis sutarties sąlygomis, ir tai bandote išsiaiškinti, o jūsų pašnekovo kūno kalba prieštarauja jo sakomoms tiesoms: tarkim, jis kalbėdamas liečia kaklą, ar lūpas, o gal vietomis prisidengia ranka burną, pokalbiui palietus jam nepatogius klausimus. Tuo metu jūsų pasąmonė, suvokdama aplinką jums duoda ženklą, kad čia yra kažkas negerai, kad jis demonstruoja taip vadinamus melo gestus, ir kad jums geriau atsisakyti šio įtartino pasiūlymo.
Kalbant apie melo gestus, gal būtent dėl jų perpratimo ir yra toks populiarus serialas „Melo teorija“, kuriame pasakojama apie realų asmenį P. Ekmaną, kuris savo emocijų/ gestų atpažinimo teoriją taiko visose gyvenimo situacijose ir padeda kriminalinėms tarnyboms narplioti nusikaltimus.
Akivaizdu, kad kūno kalbos pagalba yra perduodama daug informacijos. Būtent dėl to reikia suprasti ir stebėti savo kūno kalbą bendraujant su įvairiausiais žmonėmis ir ypač klientais. Iš nežinojimo ir kyla įvairiausių problemų, ir kartais nesuprantame, kodėl viskas pasisuko ne mūsų naudai. Nors atrodo padarėme ką galėjome, kad viskas kuo puikiausiai pavyktų, tačiau tikriausiai galbūt nepastebėjome smulkių savo gestų, tokių kaip sukryžiuotos galūnės ar žvilgsnio neišlaikymas kalbant su pašnekovu, ar smulkiausi nerimo, o gal net ir melo ženklai. Tad norint kontroliuoti situaciją, yra būtina išmanyti ir pažinti kūno kalbą, o reikalui esant išmokti ją kontroliuoti.
Emilija Einorytė
