1. Kas Jus paskatino tapti skaitmeninės rinkodaros ekspertu, lektoriumi?
Praktiškai dirbu su interneto projektais nuo 2000 m. Visų pirma internetas ir su juo susiję projektai buvo be galo įdomūs, antra tai leido save realizuoti, trečia tai buvo geras pajamų šaltinis. Pats esu sistemininkas, informacijos chaose matau tam tikrus dėsningumus, kuriuos stengiuosi sudėti į sistemą, kad pačiam būtų aišku, kas, kodėl ir kaip vyksta. Turiu IT inžinerijos neuniversitetinį ir universitetinį bakalauro laipsnius. Matyt net kažkada pasirinkta mokymosi sritis, tam tikra prasme buvo susieta su sistemų kūrimu. O kai bandai sujungti informacijos vienetus į tam tikrą sistemą, nori, nenori, bet turi įsigilinti į kiekvieną elementą, atrasti tarpusavio ryšius. Automatiškai, kaupiasi žinių ir patirties kiekis, ką dažnai žmonės priskiria eksperto kategorijai. Informacinių projektų sritis tokia plati, tokia nestabili ir greitai kintanti, kad norint būti ekspertu šioje srityje, reikia nuolatos tobulėti, ieškoti. Aš save labiau pavadinčiau ieškotoju su tam tikra patirtimi.
Kas liečia mokymus, tai matyt mano gyvenime egzistuoja dėl dviejų priežasčių: pirma, galbūt profesinis polinkis yra paveldimas, nes tiek mano mama, tiek mano senelis buvo mokytojai/dėstytojai, antra, dar iš vaikystės, kai mokykloje niekaip nesuvokdavau sudėtingų teorijų, galvojau, kad aš esu kvailas. Tačiau, būdavo pamokų, kur mokytojai sugebėdavo taip paprastai ir aiškiai viską išdėstyti, kad net sudėtingiausia teoriją atrodė, kaip paprastas dalykas. Ir tame įžvelgiau tam tikrą dėsningumą. Ta pati informacija, sklindanti iš skirtingų informacijos šaltinių arba įgyjanti skirtingas išraiškos formas suprantama ir įsisavinama skirtingai.
Buvo labai pikta stebėti mokytojus tiek mokykloje, tiek paskaitose universitete, kai jie tiesiog išdėstydavo medžiagą. Nesuvokdavau jų egzistavimo prasmės. Juk tą pačią sausą informaciją galima įrašyti, kad ir video formatu ir nereikia jos dar kartą skaityti iš naujo. Dėstytojo/mokytojo užduotis yra perteikti jam žinomas žinias klausytojui priimtina ir suvokiama forma. Netgi egzistuoja tokios mokyklos, kur patys mokiniai ir yra mokytojai. Gaila, tokioje mokykloje neteko mokytis, tačiau galiu pasakyti, kad suvokti tam tikrą dalyką yra vieną, tačiau tą patį dalyką paaiškinti kitam yra aukštesnio lygio sugebėjimas. Todėl ir bandau ugdyti šį sugebėjimą. Pats ruošdamas seminarus ir bandydamas paaiškinti klausytojams žinomas žinias, pamatau tas pačias situacijas visai kitu kampu. Kitaip sakant, mokydamas kitus, pats išmokstu daugiau dėstomos medžiagos, pamatau naujas galimybes ir variantus. O rezultatais dalinuosi su kitais. Kitų mokymas yra tam tikro lygio pardavimas t.y. žinių pardavimas kitam. Ir jei sugebi prieiti prie žmogaus, sugebi perduoti jam reikiamą informaciją, vadinasi gali parduoti. Gaila, kad dėstytojams ir mokytojams nėra privaloma žinoti pardavimų teorijos. Manau tai ypatingai palengvintų jų darbą. Seminarų vedimas – tai pardavimai realybėje, neparduodant produkto, o perduodant žinias.
2. Kokių savybių reikia norint tapti skaitmeninės rinkodaros ekspertu/-e?
Žingeidumo, noro tobulėti, daug energijos, mokėti kritiškai pažvelgti į informaciją ir stebėti ją daugiau iš šalies. Rinkodaroje svarbu yra rezultatas, todėl visos teorijos visada nublanksta prieš gautą rezultatą. Pastebiu, kad ypatingai sėkmingi rinkodaros atvejai yra daugiau išimtys, nei taisyklė, tačiau visi jie turi tam tikrus dėsningumus. Žmonės, kurie sugeba pastebėti tuos dėsningumus, juos pritaikyti praktiškai ir tai padaryti reikiamu laiku, dažnai tampa rinkodaros ekspertais.
3. Kokia Jūsų sėkmės formulė?
Galbūt tai ne sėkmės formulė, o daugiau tam tikros taisyklės, kurių laikausi: Mokykis iš klaidų, tiek savo, tiek kitų. Nebijok klysti. Taikykis prie vartotojo, pažink jį. Keiskis.
Mokymai: Protinga Reklama
